atvobyti — ×atvõbyti tr. KŽ 1. BB1Mak7,22, Krs vyliumi, gudrumu atvadinti, atkviesti (ppr. artyn): Pristojo, atvõbijo atvõbijo manę [Čivonyse], ir pabuvau do dvejus metus Kp. Sugalvojo, kad čia reikia atvobyt pati ir įstumt į tą duobę LTR(Kp). Tada jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvobyti — ×išvõbyti tr. Š, Rtr, KŽ; Q254,257, N 1. Ppl, Ktk vyliumi, gudrumu išprašyti, įtikinti išeiti: Aš vos išvõbijau žmogų girtą iš karčemos J. Šiandiej lig vidunakčiu reikė laukt, kol išvõbijau [iš alaus] Slm. Kaimynas išvõbijo, kad važiuojam… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvobyti — ×nuvõbyti tr. 1. N vyliumi, gudrumu įkalbėti nuvykti kur: Nuvõbijo savo žmoną to vienkiemio pasižiūrėt Pl. | refl. tr. Pnm: Nusivõbijo Viktarą an Šidlauską, tručyznos turia Slm. 2. vyliumi, gudrumu įkalbėti pasitraukti iš kur, nuo kur: Ana… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavobyti — ×pavõbyti tr. Šmn; Ser įtaigiai pakviesti, pavadinti kur (vykti): Pavõbijo ir nuejom žuvautų Pnm. Pavobyk, gal rozu važiuos kermošiun Pnd. vobyti; atvobyti; įvobyti; išvobyti; nuvobyti; pavobyti; parvobyti; privobyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
privobyti — ×privõbyti tr. 1. mėgdžiojant žvėrių, paukščių garsus privilioti, prišaukti juos artyn: Vobiką pataisyti iš juodvarnio sparno kaulelio, tai visokius paukščius geriausiai gal privobyti Sln. | refl. tr. Pnd: Kad kuo daugiau vilkų prisvobyt, į… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvobyti — ×suvõbyti tr. 1. vargiai suvaryti: Suvobyk kiaules gurban Ds. 2. refl. tr. vyliumi, gudrumu suvadinti, susikviesti: Jis visus susivõbijo, visus prikvietė; važiuoja važiuoja, visiem padeda Slm. vobyti; atvobyti; įvobyti; išvobyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užvobyti — ×užvõbyti tr. 1. vyliumi, gudrumu palenkti savo pusėn, suvilioti, suvedžioti: O kurį gi tad tokie žodžiai neužvobytų? MP217. 2. refl. tr. vyliumi, gudrumu pasikviesti užeiti, užsukti: Kad kada papult, šič reikia užsivõbyt su armonika Slm. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vobyti — ×võbyti, ija ( yja [K]), ijo ( yjo) (l. wabić, brus. вaбiць) tr. LVIV490, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ 1. Lex59, Q330, R, R246, MŽ, MŽ328, I, N, [K], M vyliumi, klasta, gudrumu lenkti savo pusėn, vilioti, gundyti: Võbyk nevõbyk – tu tos mergos negausi… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvobyti — ×įvõbyti tr. Š, Rtr, KŽ, FrnW 1. vyliumi, gudrumu įprašyti, įkalbėti įeiti: Kiek aš vargau su tuo žmogu, kol į trobą įvõbijau KlvrŽ. Nes išmanyk tamui, jeigu teip didžius ponus įvobytumbei savęsp, negalėtų būt be didžių skorbų ir be didžių… … Dictionary of the Lithuanian Language